papjūvėti

papjūvė́ti Kv žr. papjovėti 1: Aš da truputį papjūvė́su ryto metą Užv. Nugi nueikit, papjūvė́kit ikipiet Al. Da lyg vakarui papjūvė̃s OG295. Aš tingiu pjaut, kiek papjūvėju ir einu namop Rdš. Papjūvėk ažu mane šieną Sdk. Šieno papjūvėjus, rankas, kojas ir vidurį nusopsta Lp. Reikės eit in Sabonį padėt papjūvė̃t rugių Alv. | refl.: Pasipjūvė́ję nekoi (tegul) atsilsi nedaugį Arm. \ pjūvėti; papjūvėti